Kai istorija tampa žaidimu, o žaidimas – mokymusi
Vilniaus lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“ naratyvinį žaidimą žaidžiame nuo 2016 metų. Per šį laiką jis tapo ne paviene veikla ar atskiru metodu, o svarbia mūsų ugdymo kultūros dalimi.
Jau daugiau nei dešimtmetį kartu su vaikais kuriame istorijas, į kurias galima ne tik klausytis ar žiūrėti – į jas galima įžengti, jose veikti, tyrinėti, kurti, spręsti ir keisti jų eigą.
Naratyvinio žaidimo centre visada yra vaikas, jo idėjos, vaizduotė, patirtys ir pasirinkimai.
Kas yra naratyvinis žaidimas?
Naratyvinis žaidimas – tai tęstinis vaikų ir suaugusiųjų kuriamas žaidimas, paremtas bendra istorija.
Viskas gali prasidėti labai netikėtai: grupėje atsiradusiu laišku, paslaptingu lagaminu, žemėlapiu, nežinomo veikėjo žinute, neįprastu radiniu ar pagalbos prašymu.
Tačiau svarbiausia – istorijos tęsinys nėra iš anksto parašytas.
Vaikai tyrinėja, kelia klausimus, kuria hipotezes, siūlo sprendimus, tariasi, pasirenka veiksmus ir kartu nusprendžia, kur istorija keliaus toliau.
Pedagogas šiame procese nėra žmogus, kuris žino visus atsakymus. Jis tampa žaidimo partneriu, stebėtoju, klausimų kėlėju, aplinkos kūrėju, o kartais – ir vienu iš istorijos veikėjų.
Ką naratyvinis žaidimas duoda vaikui?
Žaisdamas vaikas mokosi natūraliai – per patirtį, smalsumą ir jam artimiausią veiklą – žaidimą.
Naratyvinis žaidimas padeda vaikui:
- lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą;
- plėsti kalbą, žodyną ir gebėjimą pasakoti;
- drąsiai išsakyti savo mintis, jausmus ir idėjas;
- mokytis klausytis kito, tartis ir bendradarbiauti;
- ieškoti sprendimų ir spręsti iškilusias problemas;
- kelti klausimus ir ieškoti atsakymų;
- ugdyti savarankiškumą bei pasitikėjimą savo pasirinkimais;
- ilgiau išlaikyti susidomėjimą ir įsitraukimą;
- patirti, kad jo idėjos yra svarbios ir gali keisti bendros istorijos eigą.
Vaikas čia nėra suaugusiojo suplanuotos veiklos atlikėjas. Jis tampa aktyviu žaidimo, istorijos ir savo mokymosi kūrėju.
Kaip naratyviniu žaidimu gyvename „Gintarėlyje“?
Mūsų istorijos netelpa į vieną veiklą, vieną dieną ar vieną grupės erdvę.
Jos gali tęstis savaitėmis, augti kartu su vaikų idėjomis ir persikelti į grupes, koridorius, kiemą, kūrybines erdves ar visiškai netikėtas darželio vietas.
Atsiranda laiškai, žemėlapiai, ženklai, paslaptingi daiktai, nauji veikėjai ir užduotys. Vaikai tyrinėja, diskutuoja, kuria, konstruoja, piešia, skaičiuoja, ieško informacijos ir kartu sprendžia, kas turėtų nutikti toliau.
Pedagogai stebi vaikų žaidimą, klausosi jų pokalbių ir pastebi tai, kas vaikams tuo metu svarbu. Būtent iš vaikų klausimų, atradimų ir idėjų gimsta kitas naratyvinės istorijos žingsnis.
Todėl kiekviena istorija „Gintarėlyje“ yra kitokia.
Jos neįmanoma iki galo suplanuoti, nes ją kuriame kartu su vaikais, o ne vaikams.
Daugiau nei dešimtmetis bendrų istorijų
Nuo 2016 metų sukaupta patirtis leido naratyviniam žaidimui tapti natūralia „Gintarėlio“ kasdienybės dalimi.
Mokomės nebijoti netikėtumo, pasitikėti vaikų idėjomis, suteikti joms erdvės augti ir patiems pedagogams iš stebėtojų tapti tikrais vaikų žaidimo partneriais.
Savo patirtimi dalijamės ir su kitais – pristatome naratyvinio žaidimo praktiką, organizuojame atviras veiklas, dalijamės pedagogų ir vaikų sukurtomis istorijomis.
Nes pačios įdomiausios vaikystės istorijos nėra papasakojamos vaikams – jos sukuriamos kartu su jais.
