Atėjo ruduo – kartu su juo ir lietingi, raudoni, gelsvi, truputį vėjuoti orai. Bet ar žinote, kas nutiko mūsų „Kodėlčiukų“ ir „Saulės zuikučių“ grupėse?
Vaikai nė trupučio neišsigando! ![]()
![]()
Priešingai – mažieji labai apsidžiaugė, nes lietus jiems atvėrė naują žaidimų pasaulį. Jie išskubėjo į parką, kad pamatytų, kas gi vyksta, kai lietaus lašeliai beldžiasi į žolę, medžių lapus ir jų skruostus. ![]()
![]()
Smalsios akys stebėjo, kaip lašai krenta į balutes, o širdelės džiaugėsi galimybe šokinėti, taškytis ir daryti šlapius pliūpsnius. ![]()
![]()
Vaikai patyrė, kad ruduo – ne tik šiltų pledų ir arbatos laikas, bet ir nuotykis, kupinas stebuklų, net jei lauke pilka. Nes jei esi smalsus, draugų būryje net ir lietaus lašai tampa mažais saulės zuikučiais. ![]()
